2019-09-14 - Vilties Žemėje - Atsiliepimai

P1010690-ad-2.jpg

     Pasidalinimas ir mintys po talkos Vilties Žemėje 2019 m. rugsėjo 14 d.

     ♡
     Saulė... Ji tokia įvairi... Matau-jaučiu daugybę Jos išraiškų, ir kasdien jos gali būti vis kitokios...
     Rašau apie tai, nes šį šeštadienį Saulė buvo ypatinga, visiškai kitokia - nenusakomai skaisti, švari-aiški-ryški ne akinamai, bet švelniai įtaigiai..., atverianti ir išvalanti visa, ką pasiekia Jos spindulėlis... To neaprašysi, tą reikia išgyventi visu savimi... Stebuklas, vykstantis tarsi savaime..., Dovana visiems ir kiekvienam šioj Žemėj...
     ...Tai prasidėjo jau Vilniuje, kai auštant sėdome į mašiną. Ir visą kelią iki Vilties Žemės mus lydėjo Saulėtekio Stebuklas (tikrai daug kartų pasitikau Saulę, bet šis kartas buvo Ypatingas...). Nuostabiausia, kad tas Stebuklas nesibaigė ir Vilties Žemėje, kai šaltą rasotą rytą pakeitė diena, ir kai diena persirito į vakarą...
     ...O Vilties Žemėje mes pjovėme medžius, tvarkėme jau nupjautus. Visa vyko taip paprastai, Dievo Globoje ir Vedime... Kai nukritus nupjautam medžiui atsiduri jaukioje, erdvioje „palapinėje“ tarp šakų raizgalynės, supranti, kokia Begalinė Yra Dievo Meilė..., ir sėdi tame, nes nebesinori lįsti lauk...
     ...Vakare važiavome laukais-miškais į Vilnių. Saulė visa savo didybe žaidė su dangumi - vienam dangaus krašte rikiuodama baltus debesų laivelius švelnioj melsvumoje, kitam krašte - dangus geltonas, ir tamsūs violetiniai debesėliai rožiniais krašteliais...
     ...Parsivežėm širdy ir mes „rožinį kraštelį“. Nes buvom Vilties Žemėje, ir Vilties Žemė - mumyse. Nes dirbome paprastus darbus ne paprastoje erdvėje. Tai įsirašo giliai giliai..., ir lieka, kelia, veda..., auga ir augina... :)
     AČIŪ!...  (V.V.)

Šios įrašo komentarų rss feed