Degant Žvakutei - Dalinamės - Atsiliepimai

Degant Kristaus Meilės Žvakutei / SARFUM / J.I.S.

Pasidalinkime: ką pajutome?... ką patyrėme?... ką išgyvenome?...
Kas keitėsi po to, kai padeginome J.I.S. Krautą Bei Šventintą SARFUM Žvakutę?...

  
     ♡
     Noriu pasidalinti savo patyrimais, kai pirmą kartą užsidegiau Dievo Sūnaus Šventintą Žvakutę.
     Tą dieną vyko miškasodžio talka. Karšta… Termometras rodo gerokai virš 20 laipsnių šilumos. Kirtavietėje sodiname pušaites. Padirbėjus keletą valandų saulėje, kūnas pradėjo jausti neįprastas apkrovas. Ir nugara, kojos, galva tiesiog primygtinai teigė:
     - Gana. Eik į pavėsį. „Tavo medžiai“ jau šiandien pasodinti…
     Paskui kelionė į namus pilnu žmonių ir tvankumos autobusu. Norėjosi kuo greičiau pasiekti namus ir palaimingai atsipūsti keletą valandų… 
     Tačiau, parėjusi namo, užsidegiau Žvakutę. Pirmas minutes atrodė, kad niekas nesikeičia. Paskui pajutau, kad nuo karščio apsunkusi galva ėmė keistis. Apėmė toks jausmas, kad ji "prašviesėjo“, pradėjo rimti „audros“ viduje (kurias nešiausi namo net to neįtardama). Nuovargio jutimas pamažėle blėso. Toks keistas jausmas: kūnas dar prisimena, kad buvo nuvargintas, o pati pradedi suprasti, kad nuovargis traukiasi. 
     Atrodo, tik 20 minučių su degančia Žvakute ir aš toliau dirbau iki tamsos. Žinau tik tiek, kad kitu atveju, po tokios talkos nebesiimčiau jokio darbo… (A.C.)

 

     
     …šiandien pirmą kartą užsidegiau Žvakutę… ir iškart pajutau Švelnumą… - Gaivus Švelnumas…, vos juntamas, aiškus ir subtilus…, Jis plūdo į mane nuo Liepsnelės…
     …išgirdau Kvietimą: „Pasimelskim...“ Buvau bepradedanti man įprastus maldos pradžios žodžius, bet čia pat supratau, kad malda turi būti be žodžių… Tai buvo būsena, kurioje norėjosi pasilikti ilgiau… Pasikeitė nuotaika, tarsi kažkoks linksmumas atsirado… …išgirdau Tylą… Ji net ausis užgulė - paprasta (nors neįprasta), begalinė Tyla…
     …o tada… tada suskambo telefonas (deja, prieš tai nepasirūpinau jį išjungti…), svetimi aštrūs garsai išmetė iš…
     …toliau sėdėjau užsimerkusi…, greitai keitėsi kažkokių vaizdų nuotrupos, vyko kažko labai daug… o kai atsimerkiau, nustebino erdvės, kurioje buvau, apšvietimas - tarsi už nugaros būtų saulė švelniai nušvitusi… 
     …užgesinusi Žvakutę, jutau ramybę, paprastumą, kažkokią švelnią rimtį… 
     …ir dar… Sėdėdama prie Žvakutės, jaučiausi Kitoje Erdvėje…, suvokiau, kad už Jos, visai čia pat, yra kita realybė - man įprastas kasdienybės pasaulis…, jaučiau, kaip jis kviečia mane… kviečia veikti… 
     …ačiū… (V.V.)

Šios įrašo komentarų rss feed