Labą rytą!

S1260067-2(JL).JPG

     Norėčiau pasidalinti...
     Keletas nuotrupų iš to, ką patyriau-pajutau šį rytą... :)

     Antroji Velykų diena… Gražus, įstabiai saulėtas rytas…
     Keliauju į parduotuvę, į tą didesnę, kuri šiandien dirba. Ji daug toliau, net ir kiemais einant, bet man tai tinka. Juk pakeliui - tokia grožybė!…
     Beržas žydi… Saulės lašai virpa žirginėliuose… - subtili melodija žydro žydro dangaus fone… Švelnute žiedų žaluma jau pasidengęs klevas… Mažutės pienės grindinio plyšiuose…

     Priešais ateina senutė… na, ne senutė…, tiesiog miela žilgalvėlė… Net nepajuntu, kaip man išsprūsta:
     - Labą rytą!..
     - Labą rytą… - žilgalvėlė šypsosi…
     O aš mintiju, kas čia man užėjo?… Vidury Vilniaus sveikintis su nepažįstamu žmogum…?

     Prieky - mergina. Susirūpinus, galvą nuleidus, skuba link laiptinės durų…
     - Labą rytą!…
     Net suvirpu, kai plačia šypsena nušvinta merginos veidas…, akys išsiplėtę iš nuostabos, o balsu guviai atitaria:
     - Labą rytą!…

     ...Nejučia pajuntu, kad Prisikėlimo Stebuklas ir dar tas Pavasaris, užliejantis viską švelnia banga… - tai jau nebetelpa viduje, tai veržiasi dalintis...
     - Labą rytą!… - kiekvienam pakeliui sutiktam. Linksmai, su saule širdyje, su vėju plaukuose…
     Ir žmonės, visiškai "svetimi", sveikinasi, šypsosi…, taip nuoširdžiai ir paprastai…, vidury didžiulio miesto... (o man tuo pat metu norisi už galvos susiimti - ką aš čia darau…? ir apskritai, kas čia vyksta?...) Einu per kiemus ir atlapa širdim su visais sveikinuosi… Žmonių nedaug…, ir veiksmas toks... tarsi ne su manimi…

     Galop pradedu jausti, kaip auga euforija. Pirmieji „Labą rytą!“ buvo patys tikriausi…
     ...Dabar jau žingsniuoju tylėdama, vidumi dainuodama… Tikiu - tai skamba... ir į tai atitaria...

     Tikiu. Kad galime pakeist pasaulį. Pasaulį - savimi. Ir tik per JĮ…
     Lenkiuosi ir dėkoju!… :)


   Vida V.

Šios įrašo komentarų rss feed