Naujoji Diena

S1450599-6(JL).JPG

     Saulės spinduliuose...

     Saulės spinduliuose skendėjo visas Miestas. Vaikai krykštavo jo gatvėse ir aikštėse, ir žmonės šypsojosi - Saulei ir vieni kitiems. Ir buvo tame kažkas neįprasto šį vaiskų rytą... Sunku buvo tai įvardinti, tačiau juto tą kiekvienas. Stirnaitė, atbėgusi prie upelio atsigerti, paukštis, sklendžiantis padangėse, ir net mažutis vabaliukas, taikiai ropojantis žolės stiebu pasveikinti Saulę - visi, visi iki vieno juto tą stebuklingą pasikeitimą.
     Taip. Jau išaušo Naujoji Diena, persmelkdama visa tuo stebuklingu Dvelksmu, į kurį eita jau seniai.
     Atsimerkė pakrančių gėlės, ir merginos jau išpynė kasas... Taip. Dabar viskas bus kitaip..., jau yra kitaip. Tame tvyrojo tylus džiaugsmas ir dėkingumas..., tame jutosi gaiva ir tikrumas, tarsi kažkas skraistę nuo pasaulio būtų nutraukęs - visa tapo ryšku, aišku ir, svarbiausia, tikra.
     Pradedam kelionę į Naująjį Pasaulį! Čia reikia labai daug atrasti, išskleisti, užauginti... Daug kurti-sukurti... Tai Šviesa veikime. Taip Pilnatvė pulsuoja Visatos ritmu. Taip atgimsta, kas prarasta - jau naujame..., tikrame ir prasmingame...
     Tam daugybė Visatos įvykių bei vyksmų turėjo sukristi į vieną tašką... ir svarbus buvo kiekvienas, net pats mažiausias krustelėjimas... Nuolankume ir Paklusime Vidiniam Vedimui, išsigryninant Meilėje ir Viltyje - tik per Tai... ir tik JAME... 


Vida V.

Šios įrašo komentarų rss feed