2019-06-21...24 - Ketvirtoji Talka Vilties Žemėje

IMG_20190623_065622-AD-2.jpg

     Ši trijų parų išvyka į Vilties Žemę buvo kiek kitokia, nes vyko ypatingu laiku - kai saulelės kelias dangumi pats ilgiausias, o naktelė - pati trumpiausia metuose.

- - - - -

     Saulė leidosi ir tekėjo, o Gyvenimas Vilties Žemėje vyko tik Jam vienam žinoma tvarka. Jautėsi, kad didesnė šio gyvenimo dalis buvo paslėpta nuo svetimų akių. Čia nelaukia žmogaus, ateinančio su savo "aktyviais ir griaunančiais" Dievo sukurtą harmoniją planais ir ketinimais. Vilties Žemė pati koregavo visus mūsų fizinius darbus - tereikėjo į tai įsiklausyti.
     Ar reikia toje vietoje pjauti žolę? - Dalgio "veiksmai" iškalbingai liudijo, kad sustotum ir susimąstytum, nes jau labai dažnai jį reikėjo galąsti.

     Ši talka - tai buvo įsiklausymo pamoka žmogui... Tu negali ateiti čia, nešinas kirviu, pjūklu ir "gražinti" teritoriją, vedinas savuoju tvarkos ir grožio supratimu. Pirma turi pajusti - ar Žemė priima tokias tavo "dovanas"... Gal upelį palikti bebrams ir neardyti jų pastatytos nedidelės užtvankėlės...? Gal būtent čia ji turi stovėti... Žmogaus įsikišimas gali tik sugriauti čia sukurtą harmoniją. Gal nereikia nušienauti pievų, kuriose ganosi ir prigula poilsio stirnos...? Gal čia turi būti jų prieglobstis ir jų vieta Žemėje... Sename sode peri paukščiai - žolėje radome ne vieną tuščią lizdelį... Gal tikrai nereikia be reikalo "skusti" žolės vien dėl to, kad mums gražu, kai žolė nupjauta...

     Ir Joninės čia ramios.Tik saulė, vėjukas, paukščių čiulbėjimas... Nedidelį Joninių lauželį sukūrėme ugniakure. Tyloje spragsinti ugnis, paukščių trelės, besileidžianti saulė... ir jokio kitokio Joninių "šventimo" garso... Tuomet pradedi suprasti, kad pati Žemė, Dangus tau padeda pamažėl susivokti, kai nusimeti žmogiškojo triukšmo šydą...    

     Ar visi žmogaus priimti įstatymai, taisyklės yra tinkami Žemei, gyvūnams, paukščiams...?
     Ar šiais įstatymais mes tikrai giname Žemės "interesą", o gal savo..., t. y., žmogaus...?
     Ar tinka Žemei tavo rodoma iniciatyva? 
     Tokios ir panašios mintys sukosi galvoje, stebint, kas vyksta aplinkui... Paskata įsiklausyti į savo norus, planus buvo labai labai stipri.
     
- - - - -

IMG_20190512_171952-5.jpg

     Trys dienos - gana ilgas laiko tarpas... Per jas akivaizdžiai išryškėjo kitų artimiausių talkų darbai.
     Visas teritorijos pakraštys, esantis prie asfaltuoto kelio, užsodintas pušaitėmis ir eglaitėmis. Jos gerokai paaugusios. Prieš keletą metų buvo nupjautos šių medžių viršūnės, kad neužkabintų elektros laidų. Šiandien naujai susiformavęs šakų vainikas jau greitai pradės remti elektros laidus. Todėl pirmutinė mūsų užduotis - nupjauti, sutrumpinti tas šakas. Medžių eilės ilgis siekia kelis šimtus metrų. REIKTŲ STIPRIŲ VYRIŠKŲ RANKŲ ŠIAM DARBUI ATLIKTI. KAS TURITE NORO IR ŪPO - ATSILIEPKITE!
      Kitas etapas, kita mūsų svajonė, saugumo sumetimais, - užkasti tuos elektros laidus žemėje. Čia pučia stiprūs vėjai, ypač žiemą. Jie laužo, varto medžius, kurie jau auga ne vieną dešimtmetį. Todėl ir kyla būtinybė pasinaudoti naujomis technologijomis. Taip mes išvengsime avarijos audrų ir škvalų metu. Tuo pačiu išsaugosime ir elektros tiekimą į kitus vienkiemius ir kaimus, einančius į pietryčius nuo sodybos. Tai - gal kelerių metų darbas (įskaitant ir projekto ruošimą). Tik susibūrę drauge mes galime tai padaryti. Tik drauge galime nuveikti Dievo mums sudėliotus darbus...


Parengė Audra Cikockaitė

Šios įrašo komentarų rss feed